T. Girdzijauskas. VYRIŠKUMO BEIEŠKANT: Ar TIKRI VYRAI išnyko kartu su mamutais?

Vyriškumo tema Lietuvoje ir pasaulyje domisi vis daugiau žmonių nuo JAV iki Kinijos. Tomas Girdzijauskas šią temą atrado taip pat neatsitiktinai – įvairūs Lietuvos būklės tyrimai veda prie vieno didelio problemų mazgo, susijusio būtent su vyriškumu. Imant pavyzdžiu mokyklų kontekstą, merginos laikomos “auksiniu elgesio” standartu, o vaikinai – nuolatiniais padaužomis. Iš esmės tas pat vyksta ir tapus moterimis bei vyrais. Taigi pasigilinkime į temą detaliau.

Statistika piešia gana negatyvų lietuvio vyro paveikslą: smurtautojas, alkoholikas, nusikaltėlis. Ką, jūsų manymu, reiškia tokia ryški Lietuvos vyrų agresija prieš save ir kitus?

T.G.: Man šis aspektas atrodo visiškai aiškus teoriškai, bet praktiniam jo sprendimui reikia ilgo nuoseklaus darbo. Agresija – tai iškreiptas nerealizuotas aktyvumas. Tai desperatiškas ir  absurdiškas energijos pertekliaus išmetimas po to, kai vyras nerado gyvenimo prasmės, didžiojo tikslo arba turinio, ir darbas bei pastangos nuveda į prasmių akligatvį. Žmogaus kūno, kaip indo, aptarnavimui reikia daug pastangų, tačiau kokia šio indo paskirtis, kokiu prasminiu turiniu jis turi būti užpildomas? Įsivaizduokite – dovanų gaunate brangų išmanų telefoną, kuriuo neįmanoma naudotis: nesigirdi pašnekovo, negalite fotografuoti, naršyti internete – neveikia nė viena funkcija. Kokia šio daikto, nors ir aukso dėkliuke, nauda ir prasmė? Jeigu žmogus dirba kiekvieną dieną ir rūpinasi savo materialiu kūnu, bet nesupranta šio kūno egzistavimo galutinio tikslo – patenka į neviltį ir visą gyvenimą laiko absurdu. Tai veda į agresiją. Tačiau žmogus, jaučiantis stiprią gyvenimo prasmę, elgiasi visiškai atvirkščiai.

Jau daug metų iš eilės Lietuva – tarp pirmaujančių alkoholio suvartojime. Kaip spręstumėte vyrų alkoholizmo problemą?

T.G: Tai labai aktuali ir skaudi problema. Tačiau įsidėmėkite – ši problema nėra vyrų problema! Tai šeimos kaip sistemos ir visuomenės kaip sistemos problema. Narkologai pabrėžia, kad vieno vyro atskirai paėmus neįmanoma ištraukti iš alkoholizmo – reikia keisti pačią aplinką, atmosferą kurioje jis gyvena. Neužtenka tiesiog „paimti“ vyrą ir fiziškai iškelti į sveiką aplinką, kad jis ten pagytų, nes jis yra surištas daugybe ryšių, įskaitant mintis ir atmintį, su savo aplinka. Grįžęs atgal, jis vėl patenka į seną situaciją ir vėl viskas iš naujo.

Vienoje TV laidoje minėjote, kad Lietuvoje yra didelė vyriškumo krizė. O ką pozityvaus galėtumėte pasakyti apie lietuvius vyrus?

T.G: Senais laikais lietuviai buvo karių tauta. Šis potencialas slypi giliai vyrų pasąmonėje ir niekur nedingo. Karingumas užšifruotas svarbiausiame Lietuvos simbolyje – mūsų herbe vaizduojamas vyras raitelis su kalaviju rankoje. Akivaizdu, kad herbe yra ne moteris, o vyras. Ir tai vyras karys, o ne žemdirbys. Mes esame karių tauta – aktyvus pradas. Tereikia tai per nauja atrasti ir pažadinti. Kodėl karingumas yra pozityvas? Todėl kad moterims reikalingas saugumas, reikalingi vyrai-gynėjai, nes tik tada jos gimdo vaikus ir tik karingos tautos apskritai išlieka.

Lietuviai vyrai – labai darbštūs ir universalūs, sugebantys dirbti labai įvairius darbus. Tai pasimato užsienyje, kitų tautų vyrų kontekste.

Taip pat įdomu tai, kad rimtuose pokalbiuose, lietuvis atskleidžia gana gilų gyvenimo išmanymą.

Vedate mokymus vyrams ir ne vienerius metus, administruojate FaceBook grupę “Globalus lietuvių vyrų pokalbis”, tad esate gerai susipažinęs su vyriškąja problematika. Su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikiniai vyrai?

T.G: Žiūrint per vyrų ir moterų skirtumų prizmę, susidaro įspūdis, kad nėra tokio dalyko kaip žmonės. Žemės planetoje gyvena dvi žmonių rūšys – su labai skirtingais iššūkiais,  skirtingu mąstymu, skirtingais jausmais, skirtingu fiziniu kūnu. Gamtos stichijos, technogeninės, militarinės ir informacinės jėgos, kurias valdo ir su kuriomis susiduria būtent vyrai, yra daug greitesnės, galingesnės ir pavojingesnės nei tai buvo prieš 50 ar 100 metų. Būtent vyrai dirba kūnui mirtinai pavojingus darbus, kokių niekada nenorės dirbti moterys.  Nes tai prieštarauja moters instinktams ir misijai puoselėti kūno sveikatą ir grožį. Moters kūnas gražus, gležnas ir švelnus – kodėl ji turėtų dirbti grubius, šiurkščius darbus? Tai vyriški darbai ir jie reikalingi mums visiems kiekvieną dieną: važiuojame per tiltus, kylame į aukštus pastatus, naudojame sudėtingas saugumo sistemas, mus gina galingi ginklai ir kt. Visas šis gerbūvis, komfortas bei garantijos turi konkrečią kainą: kariniuose mūšiuose 99.9% žuvusiųjų – vyrai, žuvusiųjų darbe – 94% vyrų. Kriminaliniuose nužudymuose – 76 % aukų yra vyrai, nusižudo taip pat daugiausia vyrai – 75 %.  Mažai kas žino apie tabuizuotą temą, kad išprievartautų vyrų procentas daug didesnis nei visuomenė įsivaizduoja: vyrai labai retai apie tai praneša (tiesą atskleidžia anoniminės apklausos), o visuomenė bei institucijos į vyrų išprievartavimo atvejus žiūri kaip į antraeilius. Viena skausmingiausių šiuolaikinio vyro problemų yra skyrybų teismai, po kurių labai dažnai tėvas praranda emocinį ryšį su savo vaikais, faktiškai – netenka vaikų, kas yra tiesiog nesuvokiama sveiku protu. Tai atskira, labai didelė sisteminė problema, turinti rimtas pasekmes ne tik tiesiogiai tėvui ir jo vaikams, bet svarbiausia – visai Vakarų visuomenei. Ir dar – vyrai gyvena trumpiau už moteris ir jų žmonijoje yra mažiau.

Prie viso to reikia pridėti, kad vyrams labai trūksta gyvenimo prasmės, trūksta mokytojų, kurie sugebėtų ją paaiškinti ir įkvėpti, bet tai atskira didelė tema kitam kartui.

Pasaulio universitetų vadovybės susirūpinę, kad vis mažiau vyrų stoja ir baigia aukštąsias studijas. Kodėl Vakarų visuomenėje vis labiau ryškėja disproporcija: mokslus baigusių moterų žymiai daugiau nei vyrų? Kaip spręsti šią problemą?

T.G:Daug mokslus baigusių moterų neranda sau lygių vyrų. Tai dar vienas įrodymas, kad Vakarų visuomenė pergyvena gilią vyriškumo krizę. Yra įvairių nuomonių apie šio reiškinio priežastis: a) kad tai galingųjų suokalbis (konspiracija), kuo sunku patikėti; b) kad tai kosminio masto, žmogui nepavaldus biologinis procesas arba Saulės poveikis. Yra šią teoriją patvirtinančių mokslinių duomenų; c) kad tai etinis-moralinis vyrų apsileidimas, pasyvumas XXI amžiaus iššūkių fone: vis labiau rafinuotų norų ir poreikių, augančio savanaudiškumo, didėjančio greičių) fone?

Ką daryti? Atsižvelgus į esamą situaciją, visas pajėgas turime mesti berniukų ir vyrų ugdymui. Tą jau suprato Kinija, kurioje skelbiamas masinis būtent vyrų kvietimas į pedagogo profesiją ir daromas pilotinis projektas – išleistas specialus vadovėlis moksleiviams berniukams kaip tapti vyru. Tą patį būtina daryti Lietuvoje.

Kokia moters įtaka vyro vyriškumui? Ar moteris gali jį ugdyti, pavyzdžiui, kad ir nuo vaikystės?(arba Ar moteris gali “nužudyti vyrą“ vyre? O prikelti? O gal tai jau nuo vaikystės įdėta?)

T.G: Moteris gali skatinti vyriškumą, bet tik netiesioginiais ir ne tiesmukais būdais. Visų pirma nereikia vyriškumo stabdyti negatyviomis emocijos arba priekaištais. Priekaištai – viena didžiausių moters klaidų šeimoje. Antra, moteris privalo skatinti vyrą visapusiškai jį palaikydama, įvertindama jo pastangas, pastebėdama jo gerąsias puses ir drąsindama jį būtent tose srityse. Geriausia vyriškumo skatinimo priemonė yra per priešingybę – moterišką švelnumą.

Tačiau moterys dabar yra skatinamos būti stipriomis, karingomis. Nuo vaikų iki suaugusiųjų filmų piešiamas „lygios vyrams“ moters portretas – moters karės, kovotojos. Paradoksalu, bet radikalusis feminizmas, supriešinantis moterį su vyru, niekina vyriškąjį pradą, tačiau garbina vyriškos moters portretą. Ar tai prisideda prie vyriškumo žlugimo visuomenėje?

T.G: Visai gali būti, kad feminizmas prasidėjo nuo vyriškumo krizės. Sako, kad feminizmas prasidėjo Skandinavijoje, kur neva tai moterys buvo ypač engiamos vyrų. Gal taip ir buvo, tačiau šiandien jau visai kitai laikai ir gamta nemėgsta tuštumos – dabartinis radikalusis feminizmas išprovokavo sau atsvarą – pasaulinį maskulistinį (vyriškumo) judėjimą ir netgi misoginiją. Šiuolaikinės feministės neranda priemonių prieš šį judėjimą, nes jis ginkluotas “geležiniais” ir racionaliais vyriškais argumentais. Maskulistinis judėjimas turi daug skirtingų formų ir krypčių, bet jį jungia susirūpinimas vyriškumo atgaivinimu. Todėl ar tikrai vyriškumas žlunga dar reikia gerai pagalvoti.

Ar iš tiesų vyrai ir moterys yra skirtingi?

T.G: Tai labai skirtingos būtybės. Skirtumai prasideda nuo genetikos: vyrai turi Y chromosomą, kurios moterys neturi, todėl mūsų kūnai skiriasi iš esmės.

Tik materialiame plane iš tolo žiūrint jie panašūs, nes turi 4 galūnes, kūną ir galvą. Tačiau priartėjus matosi, kad fiziškai skiriasi ūgis 7-8% ir taip yra visame pasaulyje; jiems reikia skirtingų aplinkos temperatūrų; smegenų aktyvumai skiriasi; gyvenimo trukmė vyrų trumpesnė; skausmo barjeras vyrų žemesnis; atmintis moterų ilgalaikė  ir detalesnė; spalvų, garsų ir kvapų percepcija moterų subtilesnė; pokalbių metu moterys girdi 5 tonacijas, o vyrai 2ar3; vyro ausys yra silpnesnės, todėl vyrai mažiau girdi subtilybių; moterų smegenys daugiau įkaistai dėl “degančios” gliukozės; moterys kalba daugiau nei vyrai; lytiniai organai iš principo kitaip funkcijonuoja; mąstymas vyro yra iš abstrakčiojo piešinio pozicijos (psichologai vyrus vadina “abstrakčiuoju” pradu), moteriškas mąstymas iš konkretybių pusės (psichologai moteris vadina sensityviuoju pradu); moterys sugeba daryti daugiau darbų vienu metu; vyrai greičiau įsisavina informaciją. Ir įdomiausia – vyrai du kartus dažniau mąsto apie seksą nei moterys. Tokį sąrašą galima tęsti labai ilgai.

Ar egzistuoja vyriškos ir moteriškos profesijos?

T.G: Šiuolaikiniame pasaulyje vyksta vieša politizuota kova dėl neva nelygaus moterų ir vyrų darbo apmokėjimo. Tačiau vyrai ir moterys skiriasi tiek savo biologine, tiek psichologine prigimtimi, todėl jie natūraliai renkasi savo prigimčiai artimus darbus.  

Moterys renkasi žmogaus kūno kūrimo ir komforto darbus. Tai fiziškai silpnų žmonių priežiūra: gimdymas, maži vaikai, ligoniai, senjorai. Į šiuos darbus labai retai eina vyrai.

Vyrai renkasi darbus, kuriuose žmogaus kūnas, kaip  instrumentas, naudojamas antikomforto zonoje: šachtininkai, naftininkai, gaisrininkai, žvejai-jūreiviai, kariai, medžiotojai, medkirčiai, statybininkai, elektrikai ir daugybė kitų labai sunkaus ir pavojingo fizinio darbo profesijų, į kurias moterys praktiškai neina.

Ir yra trečia – tarpinių profesijų zona – tai gerai apmokami, komfortiški, bet nervingi-stresingi biuro darbai.

Tarp pirmųjų dviejų, kūno komforto prasme priešingų, profesinių grupių yra didelis apmokėjimo skirtumas. Natūralu, kad pavojingi darbai geriau apmokami – kitaip niekas neis į gyvybei pavojingus darbus, kuriuos vis  tiek kažkas turi atlikti, o tokių ir tiek robotų dar neturime.

Didžiausios peštynės vyksta dėl darbų, atliekamų biuruose. Kodėl dėl jų? Nes jie gerai apmokami ir yra fizinio komforto, saugioje kūnui zonoje. Bet net ir čia yra labiau moteriški – kruopštumo reikalaujantys darbai bei vyriški – reikalaujantis stiprių šaltų nervų, didelės atsakomybės, didelių žmonių masių arba resursų valdymo.

Viešojoje erdvėje pasisakote apie atskiras mokyklas berniukams ir mergaitėms. Ar tai nėra „atgyvena“? Kuo grindžiate tokių mokyklų privalumus?

T.G: Mergaites ir berniukus atskirai mokyti rekomenduojama paauglystės hormonų audrų laikotarpiu. Mokykla nėra skirta tik akademinių gebėjimų įdiegimui. Tikrų, sveikų, pilnaverčių vyrų išugdymui reikia specifinių pastangų. Klasikinėse elitinėse jaunuolių mokyklose dėmesys pirmiausia skiriamas komandiškumo („vyrų žiedo“) mokymui, asmenybės ir stipraus charakterio formavimui. Todėl berniukai studijuoja ir gyvena kartu penkerius-šešerius metus – tai nuolatinis komandos formavimo procesas. Akademiniai teoriniai mokymai prasmę turi tik su stipriu komandiniu sportu, ekspedicijomis ar choro repeticijomis. Ilgai ir nuosekliai į vieną komandą klijuoti berniukai, vėliau sudaro lojalų visuomenės žiedą visam gyvenimui. Būtent taip konstruojama stipri visuomenė. Panašiai veikia ir mergaičių mokyklos. Pasirodo, mergaitėms atskiras nuo berniukų mokymas net labiau reikalingas. Vakarų pasaulis iš naujo atradinėja vienalytes mokyklas. Pavyzdžiui, JAV šiuo metu yra tokių mokyklų bumas. Vakaruose vyksta audringos diskusijos, ar mokslas pritaria tokioms mokykloms. Aš manau, kad berniukų mokyklos reikalingos todėl, kad jiems reikia daug daugiau drausmės, daug stipresnio susikaupimo, jiems aiškiai labiau tinkamas vyrų dėstymo stilius (mergaitėms labiau tinka moterų), jiems svarbu giliai išdiskutuoti specifines vyriškas abstrakčiąsias temas. Apskritai, į berniukų ugdymą reikia įdėti 3-4 kartus daugiau pastangų nei į mergaičių (ką parodė “100 girls project JAV”).

Teigiate, kad senas tradicinis vyriškumo ir moteriškumo modelis yra paveiktas šiuolaikinio technizuoto, stresinio-depresinio gyvenimo būdo. Ar šiuolaikiniai vyrai nėra atsidūrę savo identiteto krizėje?

T.G: Kinijoje atlikti tyrimai rodo, kad iki devyniasdešimtųjų metų vyrai lenkė moteris akademinėse studijose. Tačiau po to kažkas atsitiko ir situacija smarkiai pasikeitė. Kiek žinau, Vakaruose panaši situacija ir kitose gyvenimo srityse, ne tik akademinėje sferoje. Toks įspūdis, kad per paskutinius dešimtmečius gyvenimas planetoje pradėjo pernelyg stipriai greitėti ir su vyrais kažkas atsitiko

Kiek svarbi vyrui vyriška draugija?

T.G: Panašiai kaip vilkai medžioja didelį grobį komandiniu-kolektyviniu būdu, taip vyrai įsisavina visą realybę tik vyriškų komandų pagalba. Norint įsisavinti sudėtinga informaciją ar technologijas, reikia kolektyvinio proto, norint išspręsti sudėtingas gyvenimo problemas, reikia nuolat tartis, norint pastatyti namą arba tiltą, vyrui reikalinga kitų vyrų pagalba. Tai reiškia, kad vyrui būtina kelis kartus per savaitę bendrauti su bendraminčiais vyrais ir dalintis bei tartis visomis svarbiausiomis temomis – taip palaikomas sveikas vyrų smegenų aktyvumas. Vyrui labai svarbu mąstyti ir veikti kartu su vyrišku tinklu – tik taip išgaunama ir palaikoma vyriškoji galia.

Ar šiandieninis vyriškumas tapatus vyriškumui prieš šimtą metų?

T.G: Esmė ta pati, bet pasireiškimai aštresni. Prieš šimtus metų vyrai neskrido į Mėnulį, negamino atominių bombų, nelindo į labai gilias šachtas, nestatė tokių aukštų pastatų, neplaukiojo povandeniniais laivais. Tai didesni išbandymai vyrams, o kartu daugiau ir pagundų – anksčiau nebuvo ir tokių pornografijos srautų, kokie dabar cirkuliuoja internete. Dalis vyrų labiau išlepinti komforto, o kita dalis yra labai stiprūs.

Kas vyrui yra gyvybiškai svarbu? Ko reikia, kad vyras “nedegraduotų“?

T.G: Pradėti reikia nuo pirmos ir svarbiausios vyro pareigos – darbo su savimi, savęs pažinimo, savo mąstymo, pasaulėžiūros sutvarkymo. Arba, kitais žodžiais tariant, reikia pradėti nuo stipraus, gilaus ir labai aiškaus gyvenimo tikslo suvokimo. Tai panašu į gilų gręžinį, ieškant gamtos energijos išteklių (vandens, naftos, dujų, deimantų).  Būtent savęs pažinimas atveda prie energijos šaltinių, įkvėpimo arba motyvacijos. Vyras turi žinoti, kaip išgaunama galia ir visada turėti po ranka galios šaltinius arba “shortcut’us”.

Kiek vyrui yra svarbi šeima?

T.G: Vyras nesutvertas gyventi be žmonos. Vieniši vyrai gyvena trumpiau. Vyras save ir savo veiklos rezultatus mato tik žmonoje ir per ją. Nors tiesioginis vyro darbo laukas arba “bizonų” medžioklė vyksta bendraujant su svetimais ir tolimais klientais, tačiau darbo vaisius jis parneša žmonai. Savo progresą jis tikrinasi žiūrėdamas į žmonos veidą. Tačiau ko gero svarbiausia, kad būtent per žmoną tiesiogiai reiškiasi svarbiausia vyro galia – davimas arba altruizmas.


Seminaro VYRAMS įrašas DABAR 50 proc. pigiau! Su kodu SPE50. Įsigyti>>

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s