Evangelija pagal Tomą, Nag Hammadi II,2
FILTRUOTAS
Štai slapti žodžiai,
kuriuos pasakė gyvasis Jėzus ir kuriuos užrašė Didimas
Judas Tomas.
1. Ir Jisai tarė: Kuris ras šių žodžių
prasmę, neragaus mirties.
2. Jėzus
tarė: Ieškantysis tenesiliauja ieškojęs, kol neras, o kai
ras, bus sukrėstas, o sukrėstas bus nustebintas ir ims viešpatauti
virš visko.
3. Jėzus
tarė: Jei vadovai jums sakys, kad štai karalystė yra danguje,
tuomet dangaus paukšèiai pralenks jus; jeigu sakys jums, kad jinai
yra mariose, tuomet žuvys pralenks jus. Taèiau karalystė yra
jumyse ir šalia jūsų. Kai pažinsite save, tuomet ir jūs
būsite pažinti ir žinosite, jog esate gyvojo Tėvo sūnūs.
O jei nepažinsite savęs, tuomet jūs esate varge ir jūs
patys esate vargas.
4. Jėzus
tarė: Senas žmogus, savo dienomis nedvejodamas, paklaus mažutėlį
septynių dienų kūdikį apie gyvybės vietą, ir jis
gyvens, nes daug pirmųjų bus paskutiniai, ir jie taps vienu.
5. Jėzus
tarė: Pažinki tai, kas yra prieš tavo akis, ir tai, kas yra nuo
tavęs paslėpta, tau bus atidengta; juk nėra nieko paslėpta,
kas neišaiškėtų.
6. Jo
mokiniai paklausė jį, sakydami: Ar nori, jog pasninkautume, ir kaip
mums melstis, dalyti išmaldą ir kaip elgtis su maistu? Jėzus
tarė: Nemeluokite ir nedarykite to, ko patys
nekenèiate, nes dangui viskas yra žinoma. Iš
tiesų nėra nieko slapta, kas nepasidarytų žinoma, ir nieko
nėra paslėpta, kas liktų neatskleista.
7. Jėzus
tarė: Palaimintas yra liūtas, kurį suvalgys žmogus, ir liūtas
taps žmogumi; ir prakeiktas yra žmogus, kurį sudraskys liūtas,
ir žmogus taps liūtu.
8. Ir
Jisai tarė: Žmogus panašus į protingą žveją,
kuris užmetė savo tinklą jūron; jis ištraukė jį
iš jūros pilną smulkių žuvelių; tarp jų šitas
protingas žvejas rado didelę gražią žuvį. Jis
sumetė visas smulkias žuveles jūron, be vargo pasirinkdamas didžiąją
žuvį. Kas turi ausis klausyti, teklauso!
9. Jėzus tarė: Štai išėjo
sėjėjas, pasėmė saują (grūdų) ir pasėjo. Tačiau kai
kurie nukrito ant kelio, ir atskridę paukščiai sulesė juos.
Kiti nukrito ant akmenų ir nesuleido šaknų žemėn, ir
neiškėlė varpų į dangų. O kiti nukrito tarp erškėčių;
šie nustelbė grūdus, ir kirminai sugraužė juos. O kiti
nukrito į gerą dirvą ir davė gerą derlių; jie davė
šešiasdešimt iš vieno saiko ir šimtą dvidešimt
iš vieno saiko.
10. Jėzus
tarė: Numečiau į pasaulį ugnį ir štai sergiu jį,
kol jis įsiliepsnos.
11. Jėzus
tarė: Šis dangus praeis, ir viš jo esąs dangus praeis, ir
tie, kurie mirę, nėra gyvi, ir tie, kurie gyvena, nemirs. Tomis
dienomis tai, ką valgėte negyva, pavertėte gyvu. Ką
veiksite, kai atsidursite šviesoje? Tą dieną, kai buvote vienas,
virtote dviem. Bet ką veiksite, kai tapsite dviem?
12. Mokiniai
tarė Jėzui: Mes žinome, jog tu paliksi mus. Kas yra tasai, kuris
bus didesnis už mus? Jėzus jiems tarė: Ten, kur pateksite,
nueisite pas Jokūbą Teisingąjį, kurio dėka buvo
sukurta ši žemė ir dangus.
13. Jėzus
tarė savo mokiniams: Palyginkite mane, sakykite, į ką aš
panašus. Simonas Petras tarė jam: Tu panašus į teisingą
angelą. Matas tarė jam: Tu panašus į išmintingą
filosofą. Tomas tarė jam: Mokytojau, mano lūpos jokiu būdu
neprasivers ištarti, į ką tu panašus. Jėzus tarė:
Nesu tavo mokytojas, nes tugėrei, nes tu atsigėrei iš
kunkuliuojančios versmės, kuri yra manyje ir kurią tik aš išmatavau.
Ir jis paėmė jį, pasivėdėjo ir pasakė jam trejetą
žodžių. O kai Tomas sugrįžo pas draugus, šie
klausė jį: Ką tau pasakė Jėzus? Tomas tarė jiems:
Jei pasakysiu bent vieną man pasakytą žodį, imsite akmenis
ir sviesite į mane, ir ugnis ištrykš iš akmenų ir
sudegins jus.
14. Jėzus
tarė jiems: Jei pasninkausite, užsitrauksite nuodėmę, o jei
melsitės, būsite pasmerkti, o jei dalysite išmaldą,
padarysite sieloms bloga. ir jei ateinate į kokią nors šalį
ir užsukate į kokį nors sodžių, jeigu ten jus
priglaus, valgykite, kas bus paduota, slaugykite tuos, kurie iš jų
serga. Iš tiesų tai, kas įeis jūsų burnon, nesuterš
jūsų, bet jus suterš tai, kas išeina iš jūsų
burnos.
15. Jėzus
tarė: kai išvysite moters nepagimdytąjį, pulkite kniūpsti
ir garbinkite jį: tai yra jūsų Tėvas.
16. Jėzus
tarė: Galbūt žmonės mano, kad atėjau taiką
pasauliui duoti, ir jie nežino, kad atnešiau į žemę
susikladymą, kalaviją, ugnį, karą. Iš tiesų jų
bus penketas viename name – trys prieš du ir du prieš tris: tėvas
prieš sūnų ir sūnus prieš tėvą, ir jie
laikysis po vieną.
17. Jėzus
tarė: Duosiu jums tai, ko neregėjo akis, tai ko negirdėjo ausis,
ir tai, kas nepasiekė žmogaus širdies.
18. Mokiniai tarė Jėzui: Pasakyki mums, kokia bus mūsų
pabaiga? Jėzus tarė: Argi radote pradžią, kad ieškotumėte
pabaigos? Juk ten, kur yra pradžia, bus (ir)
pabaiga. Palaimintas, kuris stovės pradžioje, ir jis pažins pabaigą,
ir neragaus mirties.
19. Jėzus tarė: Palaimintas, kuris buvo anksčiau nei ėmė
būti. Jei esate mano mokiniai ir klausote mano žodžių, šie
akmenys tarnaus jums. Iš tiesų rojuje turite penkis medžius,
kurie nejuda nei žiemą, nei vasarą, ir lapai nenukrenta. Tas,
kuris pažins juos, neragaus mirties.
20. Mokiniai
tarė Jėzui: Pasakyki mums, į ką panaši dangaus
karalystė. Jisai tarė jiems: Ji panaši į garstyčios grūdą,
mažiausią iš visų sėklų, bet kai jis nukrenta į
išpurentą dirvą, išleidžia didelę šaką
ir pasidaro dangaus paukščių prieglobsčiu.
21. Marija
tarė Jėzui: Į ką yra panašūs tavo mokiniai? Jisai
tarė: Jie panašūs į mažus vaikus, įsitaisiusius
jiems nepriklausančiame lauke. Kai ateis lauko šeimininkai, jie
sakys: Palikite mums mūsų lauką. Ir jie bus nuogi jų
akivaizdoje, kad jie jį paliktų ir atiduotų jiems jų lauką.
Todėl sakau: jeigu namų šeiminkas žino, kad vagis turi
ateiti, jis budės, kol jis ateis, ir neleis įsilaužti į
savo viešpatijos namus ir išsinešti jo gerą. Tačiau jūs
budėkite pasaulio akivaizdoje, stipriai susijuoskite strėnas, kad
kartais piktadariai nerastų kelio į jus. Nes jie ras naudą,
kurios tikitės. Tebūnie tarp jūsų patyręs žmogus!
Kai vaisius subrendo, jis nedelsdamas atėjo su pjautuvu savo rankoje ir nuėmė
jį. Kas turi ausis klausyti: tesiklauso!
22. Jėzus
išvydo žindančius kūdikius. Jis tarė savo mokiniams: Šitie
žindantys kūdikiai panašūs į tuos, kurie įžengia
karalystėn. Jie tarė: Vadinasi, karalystėn įžengsime,
tapdami kūdikiais? Jėzus tarė jiems: Kai iš dviejų
padarysite vieną, išorę padarysite tokią kaip vidų,
viršų – kaip apačią, ir kai vyrą ir moterį
padarysite vienu taip, kad vyras nebūtų vyras, o moteris nebūtų
moteris, kai padarysite akį vietoj akies, ir ranką vietoj rankos, ir
koją vietoj kojos, atvaizdą vietoj atvaizdo, tuomet įžengsite
į [karalystę].
23. Jėzus
tarė: Aš parinksiu jus vieną iš tūkstančio ir du
iš dešimties tūkstančių, ir jie bus kaip vienas.
24. Jo mokiniai tarė: Parodyki mums vietą, kur tu esi, nes
mums būtina rasti ją. Jisai tarė: Kas
turi ausis, teklauso! Šviesa yra šviesos žmogaus viduje, ir jis šviečia
visam pasauliui. Jeigu jis nešviečia, tai yra tamsybė.
25. Jėzus
tarė: Mylėki savo brolį kaip savo sielą; sergėki jį
kaip savo akies vyzdį.
26. Jėzus
tarė: Krislą matai savo brolio akyje, bet nematai rąsto savo
akyje. Kai pašalinsi rąstą sau iš akies, tuomet pamatysi,
kaip pašalinti krislą iš savo brolio akies.
27. (Jėzus
tarė): Jeigu nepasninkausite už pasaulį, nerasite karalystės;
jei šabo nešvęsite kaip šabo, neišvysite Tėvo.
28. Jėzus
tarė: Aš atsitojau pasaulio viduryje ir pasirodžiau jiems kūno
pavidalu. Aš radau juos visus girtus ir neradau nė vieno trokštančio,
ir mano siela nuliūdo dėl žmonių vaikų, nes jie yra
akli savo širdimi ir nemato, kad pasaulin atėjo, būdami tušti;
jie stengiasi ir išeiti iš pasaulio tušti. Tačiau dabar jie
yra girti. Kai jie mes savo vyną, tuomet ims gailėtis.
29. Jėzus tarė: Jei dvasia buvo kūno priežastis,
tai – stebuklas. O jei kūnas (buvo) dvasios priežastis,
tai – stebuklų stebuklas. Betgi aš stebiuosi: kaip [šitas] didžiulis
turtas radosi tokiame varge.
30. Jėzus
tarė: Ten, kur yra trys dievai, tai yra dievai; ten, kur jų yra du
arba vienas, aš esu su juo.
31. Jėzus tarė: Joks pranašas, jei jis priimamas
savajame sodžiuje. Gydytojas negydo tų, kurie jį pažįsta.
32. Jėzus
tarė: Miestas, įsikūręs aukštame kalne (ir) įtvirtintas,
negali kristi, o juo labiau negali būti paslėptas.
33. Jėzus
tarė: Tai, ką išgirsite viena (ir) kita ausimi, skelbki(te) nuo stogų. Iš tiesų
niekas, įžiebęs žiburį, nepavožia jo po ryku ir
nededa slaptavietėn, bet stato į žibintuvą, kad visi įeinantieji
ir išeinantieji matytų jo šviesą.
34. Jėzus
tarė: Kai aklas veda aklą, abu įkrenta į duobę.
35. Jėzus
tarė: Neįmanoma, jog kas nors įeitų į stipruolio namus
ir užimtų juos smurtu, pirmiau nesurišęs jam rankų. (Tik)
tuomet jis nusiaubs namus.
36. Jėzus
tarė: Nesirūpinkite nuo ryto ligi vakaro ir nuo vakaro ligi ryto, kuo
vilkėsite.
37. Jo
mokiniai tarė: Kurią dieną pasirodysi mums ir kurią dieną
mes išvysime tave? Jėzus tarė: Kai nesigėdydami apsinuoginsite
ir paimsite savo rūbus, ir, numetę sau po kojų, mindysite juos
tarsi maži vaikai, tada [išvysite] sūnų to, kuris gyvas, ir
nebijosite.
38. Jėzus
tarė: Daug kartų geidėte išgirsti žodžius,
kuriuos sakau dabar, ir neturite nieko kito, iš ko juos galėtute išgirsti.
Ateis dienos, kai ieškosite manęs ir nerasite.
39. Jėzus
tarė: Fariziejai ir raštininkai gavo žinojimo raktus (ir) paslėpė
juos. Jie neįėjo patys ir neįleido kitų, kurie norėjo
(įeiti). Tačiau jūs būkite gudrūs kaip gyvatės ir
nekalti kaip balandžiai.
40. Jėzus tarė: Vynmedis buvo pasodintas be Tėvo ir,
kadangi jis nesutvirtėjo, bus išrautas su šaknimis
ir žus.
41. Jėzus tarė: Kas turi savo rankoje, tam bus duota, o
kas neturi, iš to bus atimta ir tas truputis, kurį
turi.
42. Jėzus tarė: Būkite praeiviai.
43. Jo
mokiniai tarė jam: Kas tu esi, kuris mums tai sakai? (Jėzus tarė jiems): Argi nepažįstate, kas
esu, iš to, ką sakau? Bet jūs pasidarėte kaip žydai,
nes jie mėgsta medį (ir) neapkenčia jo vaisiaus, mėgsta
vaisių ir neapkenčia medžio.
44. Jėzus
tarė: Kuris piktžodžiaus prieš Tėvą, tam bus
atleista, ir kuris piktžodžiaus prieš Sūnų, tam bus
atleista; tačiau kuris piktžodžiaus prieš Šventąją
dvasią, tam nebus atleista nei žemėje, nei danguje.
45. Jėzus
tarė: Neraškomos vynuogės nuo erškėčių ir
figos krūmų: iš tiesų jie neveda vaisiaus. Geras žmogus
iškelia gera iš savo lobio; blogas žmogus iškelia bloga iš
savo blogo lobio, esančio jo širdyje, ir kalba bloga, nes bloga iškelia
dėl pertekliaus širdyje.
46. Jėzus
tarė: Nuo Adomo iki Jono Krikštytojo tarp gimusių iš moterų
nėra didesnio už Joną Krikštytoją, tad jo akys nebus
sunaikintos. Bet aš jums sakiau: Kuris iš jūsų taps mažas,
pažins karalystę ir bus didesnis už Joną.
47. Jėzus
tarė: Neįmanoma žmogui joti ant dviejų arklių, įtempti
du lankus, ir tarnui – tarnauti dviem šeimininkams: arba jis gerbs vieną
ir niekins kitą. Nė vienas žmogus, kuris geria seną vyną,
tuojau pat negeidžia jauno. Ir nepila jauno vyno į senus vynmaišius,
kad kartais šis nesugadintų vyno. Nelopo naujo rūbo senu lopu, nes
praplyš.
48. Jėzus tarė: Jeigu du yra sandoroje viename ir tame pačiame
name, jie tars kalnui: Persikelk! Ir kalnas persikels.
49. Jėzus
tarė: Palaiminti vienišieji ir išrinktieji, nes jūs rasite
karalystę, nes jūs esate iš jos (išėję) (ir) vėl
į ją sugrįšite.
50. Jėzus
tarė: Jeigu jūsų klaus, iš ko esate gimę, sakykite:
Mes esame gimę iš šviesos, iš ten, kur šviesa gimė
pati iš savęs; ji [pakilo] ir pasirodė jų atvaizdu. jeigu jūsų
klaus, kas esate, sakykite: Esame jos sūnūs ir esame gyvojo Tėvo
išrinktieji. Jeigu jūsų klaus, koks yra ženklas jūsų
Tėvo, esančio jumyse, sakykite: Tai judėjimas ir ramybė.
51. Jo
mokiniai tarė jam: Kurią dieną stos ramybė mirusiems ir
kurią dieną ateis naujasis pasaulis? Jisai tarė jiems: Ta ramybė,
kurios laukiate, yra atėjusi, bet jūs nepažįstate jos.
52. Jo
mokiniai tarė jam: Dvidešimt keturi pranašai skelbė
Izraelyje, ir visi jie skelbė apie tave. Jisai tarė jiems: Jūs
palikote gyvąjį, esantį jūsų akivaizdoje, ir kalbėjote
apie mirusiuosius.
53. Jo
mokiniai tarė jam: Ar apipjaustymas naudingas, ar ne? Jisai tarė
jiems: Jeigu apipjaustymas būtų naudingas, tėvas gimdytų
juos apipjaustytus iš jų motinos. tačiau tikrasis apipjaustymas
dvasioje turėjo didelę naudą.
54. Jėzus tarė: Palaiminti vargšai, nes jūsų
yra Dangaus karalystė.
55. Jėzus
tarė: Kuris neniekins savo tėvo ir motinos, negalės būti
mano mokiniu, o (kuris) (ne)niekins savo brolių ir seserų ir (ne)neš
savo kryžiaus kaip ir aš, nebus vertas manęs.
56. Jėzus tarė: Kuris pažino pasaulį, rado lavoną,
o kuris rado lavoną – pasaulis nevertas jo.
57. Jėzus
tarė: Tėvo karalystė panaši į žmogų, turėjusį
[gerų] sėklų. Jo priešas atėjo naktį ir pasėjo
dirsių su geromis sėklomis. Žmogus neleido tarnams išrauti
tų dirsių. Jis tarė jiems: Neateikite dirsių rauti, kad
kartais, raudami jas, neišrautumėt kviečių; juk pjūties
dieną dirsės pasirodys: jos bus išrautos ir sudegintos.
58. Jėzus tarė: Palaimintas žmogus, kuris vargo, –
jis rado gyvenimą.
59. Jėzus
tarė: Žiūrėkite į Gyvąjį, kol esate gyvi,
tam, kad nenumirtumėte ir nemėgintumėte pamatyti jį, nepajėgdami
jo pamatyti.
60. (Jie
išvydo) Samarietį, kuris, nešinas avinėliu, įžengė
į Judėją. Jisai tarė savo mokiniams: Tasai (ką jis nori padaryti) su avinėliu? Jie tarė
jam: Užmušti jį ir suvalgyti. Jisai tarė jiems: Kol jis
gyvas, jis nesuvalgys jo, bet jeigu (tiktai) užmuš jį, ir jis
virs lavonu. Jie tarė: Kitaip jis negalės jo suvalgyti. Jis tarė:
Jūs taip pat ieškokite sau vietos ramyb4je, kad nevirstumėte
lavonais (ir) kad jūsų nesuvalgytų.
61. Jėzus
tarė: Dvejetas ilsėsis vienoje lovoje – vienas mirs, kitas gyvens.
Salomėja tarė: Žmogau, kas tu esi ir kieno tu (sūnus)? Tu
atėjai į mano gultą ir valgei nuo mano stalo. Jėzus tarė:
Aš tasai, kuris gimė iš to, kuris vientisas; man duota tai, kas
yra mano Tėvo. (Salomėja tarė): Aš esu tavo mokinė. (Jėzus
tarė jai): Todėl sakau: Kai jis bus vientisas, jis bus pilnas šviesos,
o kai bus atskiras, jis bus pilnas tamsos.
62. Jėzus tarė: Aš skelbiu savo paslaptis [tiems,
kurie verti mano] paslapčių. To, ką darys tavo dešinioji
ranka, tegul tavo kairioji nežino to, ką ji daro.
63. Jėzus tarė: Buvo turtingas žmogus, turėjęs
daug gero. Jis tarė: Panaudosiu savo gerą – pasėsiu, nupjausiu,
pasodinsiu, prikrausiu savo diendaržius vaisių, kad man nieko nestigtų.
Štai apie ką jis mąstė širdyje ir numirė tą
pačią naktį. Kas turi ausis, teklauso!
64. Jėzus
tarė: Vienas žmogus turėjo svečių ir, surengęs
vaišes, pasiuntė tarną jų kviesti. Šis nuėjo pas
pirmąjį (ir) tarė jam: Mano ponas kviečia tave.
(Tasai) tarė: Man reikia paimti pinigus iš kai kurių pirklių;
jie turi ateiti pas mane šįvakar, (ir) aš duosiu jiems nurodymų.
Aš atsisakau vaišių. Jis nuėjo pas kitą (ir) tarė
jam: Mano ponas kvietė tave. Tasai tarė: Aš pirkau namą, ir
prašo manęs [ateiti] dieną; aš būsiu užsiėmęs.
Jis nuėjo pas kitą (ir) tarė jam: Mano ponas kviečia tave. Tasai
tarė jam: Mano draugas veda, ir aš pats rengiu puotą: aš
negalėsiu ateiti. Aš atsisakau vaišių. Jis nuėjo pas
kitą ir tarė jam: Mano ponas kviečia tave. Tasai tarė: Aš
pirkau ūkį ir vykstu ten rinkti nuomos: aš negalėsiu
ateiti. Aš atsiprašau. Tarnas sugrįžęs tarė šeimininkui:
Tavo kviestiniai atsisakė vaišių. Šeiminkas tarė
tarnui: Eik į kelią; atveski pasivaišinti tuos, kuriuos sutiksi.
Pirkėjai ir pirkliai ne[įžengs] į mano Tėvo valdas.
65. Jisai
tarė: Vienas doras žmogus turėjo vynuogyną; jis atidavė
jį darbininkams, kad jie įdirbtų ir gautų iš jo vaisių.
Jis pasiuntė tarną, primušė (ir) nedaug trūko, kad jis
būtų miręs. Tarnas grįžo (ir) apsakė šeimininkui.
Šeimininkas jam tarė: Galbūt jie nepažino jo. Jis pasiuntė
kitą tarną; darbininkai primušė ir šitą. Tada šeimininkas
pasiuntė sūnų. Jis tarė: Galbūt jie drovėsis mano
sūnaus. Tie darbininkai, sužinoję, kad jis vynuogyno paveldėtojas,
sučiupo (ir) nužudė jį. Kas turi ausis, teklauso!
66. Jėzus tarė: Parodykite man
akmenį, kurį atmetė statytojai: tai
kertinis akmuo.
67. Jėzus tarė: Kas viską pažįsta,
stokodamas pats savęs, stokoja visko.
68. Jėzus tarė: Būsite palaiminti, kai jus ims
niekinti ir persekioti, ir jie neras vietos ten, kur jus persekiojo.
69. Jėzus
tarė: Palaiminti, kuriuos persekiojo širdyje; tai jie iš tiesų
pažino Tėvą. Palaiminti alkstantieji, nes norinčiojo pilvas
bus pripildytas.
70. Jėzus tarė: Kai turėsite tai savyje
, tas ką turite, išgelbės jus. Jei neturite savyje to,
tas ko neturite, pražudys jus.
71. Jėzus tarė: Aš sugriausiu [šį] namą,
ir niekas neįstengs jo [at]statyti.
72. [Vienas žmogus tarė] jam: Pasakyki
mano broliams, kad pasidalytų su manimi tėvo gerą.
Jisai tarė jam: Žmogau, kas gi padarė mane dalytoju? Jisai atsigręžė į mokinius (ir) tarė: Argi aš dalytojas?
73. Jėzus
tarė: Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Tad melskite
Viešpatį, kad atsiųstų darbininkų į pjūtį.
74. Jisai tarė: Viešpatie, daug yra aplink (šaltinį), bet nė vieno (šaltinyje).
75. Jėzus
tarė: Daug stovinčiųjų prie durų, bet vienišieji
tie, kurie įžengs į vedybų menę.
76. Jėzus
tarė: Tėvo karalystė panaši į pirklį, turėjusį
prekių (ir) radusį perlą. Šito pirklio būta protingo:
jis pardavė prekes (ir) nusipirko vieną perlą. Jūs gi ieškokite
lobio, išliekančio amžinai ten, kur kandys nepasiekia jo
sunaikinti, nė kirminai jo negraužia.
77. Jėzus
tarė: Aš esu šviesa, kuri yra virš jūsų. Aš
esu viskas; viskas kilo iš manęs, ir viskas grįžo į
mane. Perskelkite pliauską: aš esu ten; pakelkite akmenį, ir ten
jūs rasite mane.
78. Jėzus
tarė: Ko išėjote į tyrus? Pasižiūrėti vėjo
linguojamos nendrės ir švelniais rūbais dėvinčio žmogaus?
[Štai jūsų] valdovai ir jūsų didžiūnai dėvi
švelniais [rūbais], ir jie negalės pažinti tiesos.
79. Moteris
minioje tarė jam: Palaimintos tave nešiojusios įsčios ir
tave penėjusios [krūtys]. Jisai tarė (jai): Palaiminti, kurie
girdėjo Tėvo žodį (ir) tikrai išlaikė jį. Iš
tiesų ateis dienos, kai sakysite: Palaimintos įsčios, kurios
nepradėjo, ir krūtys, kurios nežindė.
80. Jėzus tarė: Kuris pažino pasaulį, rado kūną,
o to, kuris rado kūną, pasaulis nevertas.
81. Jėzus tarė: Kuris pralobo,
tekaraliauja, o tas, kuris turi galios, teatsisako.
82. Jėzus tarė: Kuris yra arti manęs, tas – arti
ugnies ir kuris yra toli nuo manęs , toli nuo
karalystės.
83. Jėzus
tarė: Atvaizdai yra apreikšti žmogui, ir šviesa, kuri slypi
juose, yra paslėpta Tėvo šviesos atvaizde. Jis pasirodys, ir jo
atvaizdą slėps jo šviesa.
84. Jėzus
tarė: matydami savo panašumą, jūs džiaugiatės.
Bet, kai išvysite savo atvaizdus, sukurtus iki jūsų, kurie ir
nemiršta, ir neapsireiškia, kiek daug (teks) jums pernešti!
85. Jėzus
tarė: Adomas yra kilęs iš didelės galybės ir didelio
turto, ir jis nevertas jūsų; nes, [būdamas vertas], ne[būtų
ragavęs] mirties.
86. Jėzus
tarė: [Lapės turi savo olas] ir dangaus paukščiai – [savo]
lizdus, o žmogaus sūnus neturi kur galvos priglausti.
87. Jėzus
tarė: Pasigailėtinas yra kūnas, priklausąs nuo kūno,
ir pasigailėtina yra siela, priklausanti nuo jų abiejų.
88. Jėzus tarė: Angelai ateis pas jus ir pranašai, ir
jie duos jums tai, kas yra jūsų. Jūs
irgi duokite jiems tai, ką turite rankose, ir tarkite sau: kurią dieną
jie ateis (ir) paims kas yra jų?
89. Jėzus tarė: Kodėl jūs plaunate taurės išorę?
Argi nesuprantate, jog tas, kuris padarė jos vidų, padarė ir jos
išorę?
90. Jėzus tarė: Ateikite pas mane, nes mano jungas yra
geras, o mano viešpatavimas yra saldus, ir jūs atrasite ramybę
sau.
91. Jie
tarė jam: Pasakyki mums, kas esi, kad įtikėtume į tave.
Jisai tarė jiems: Jūs aiškinate dangaus ir žemės veidą,
o nepažįstate to, kas yra jūsų akivaizdoje, ir šios
akimirkos nemokate patirti.
92. Jėzus
tarė: Ieškokite ir rasite, bet dalykus, kurių klausėte
anomis dienomis ir kurių jums nepasakiau tada, noriu dabar pasakyti, ir jūs
neklausiate jų.
93. [Jėzus tarė]: Neduokite to, kas šventa, šunims,
kad nenumestų to į mėšlą. Nemėtykite perlų
kiaulėms, kad nepadarytų tai [匽.
94. Jėzus
[tarė]: Kas ieško, tas ras, [ir kuris beldžiasi], tam bus
atidaryta.
95. [Jėzus tarė]: Jei turite pinigų, neduokite už
palūkanas, bet duokite [匽 tam, iš ko jų
negausite.
96. Jėzus
tarė: Tėvo karalystė panaši į moterį, (kuri), paėmusi
truputį mielių, [įdėjo] į minkymą (ir) padarė
iš jo didelius kepalus. Kas turi ausis, teklauso!
97. Jėzus
tarė: [Tėvo] karalystė panaši į moterį, nešančią
ąsotį, pilną miltų. Jai einant ilgą kelią, nutrūko
ąsočio rankena, miltai išbiro už jos ant kelio. Ji (to)
nepastebėjo ir nežinojo nelaimės. Parėjusi namo, pastatė
ąsotį ant žemės (ir) rado jį tuščią.
98. Jėzus
tarė: Tėvo karalystė panaši į žmogų, norėjusį
nužudyti didžiūną. Jis ištraukė kalaviją
savo namuose ir įsmeigė jį į sieną, norėdamas
patirti, ar jo ranka bus (pakankamai) tvirta. Tada jis užmušė
didžiūną.
99. Mokiniai
tarė jam: Tavo broliai ir tavo motina stovi lauke. Jisai tarė jiems: Štai
jie, kurie vykdo mano Tėvo valią, yra mano broliai ir mano motina;
tai jie įžengs į Tėvo karaalystę.
100. Jie
parodė Jėzui aukso monetą, sakydami: Ciesoriaus žmonės
reikalauja iš mūsų duoklės. Atiduokite ciesoriui tai, kas
ciesoriaus. Dievui atiduokite tai, kas dievo, o kas mano, atiduokite man.
101. [Jėzus tare]: Kuris neniekins savo [tėvo] ir savo
motinos kaip aš, negalės būti mano mokiniu. Ir kuris nemylės
savo tėvo ir savo motinos kaip aš, negalės būti mano
mokiniu. Nes mano motina [匽, tačiau [tikroji mano motina], jinai davė
man gyvybę.
102. Jėzus
tarė: Vargas jiems, fariziejams, nes jie panašūs į šunį,
gulintį jaučių ėdžiose, nes jis nei pats ėda, nei
jaučiams duoda ėsti.
103. Jėzus
tarė: Palaimintas žmogus, kuris žino, [kokiu] nakties [metu]
ateis vakys, tad jis atsikels, sutelks savo [匽, apsijuos strėnas prieš
jiems ateinant.
104. Jie
tarė [jam]: Eime, pasimelskime ir pasninkaukime šiandien. Jėzus
tarė: Kokią gi nuodėmę aš padariau arba kuo aš
nusidėjau? bet kai jaunikis išeis iš vedybų menės,
tada tegul jie pasninkauja ir meldžiasi.
105. Jėzus tarė: Kuris pažins tėvą ir motiną,
bus vadinamas paleistuvės sūnumi.
106. Jėzus
tarė: Kai iš dviejų padarysite vieną, jūs tapsite žmogaus
sūnumi, ir jums tarus: Kalne, persikelk, – jis persikels.
107. Jėzus
tarė: Karalystė panaši į piemenį, turėjusį šimtą
avių; viena, pati didžiausia iš jų, pasiklydo; jis paliko
devyniasdešimt devynias (ir) ieškojo vienos, kol rado. Padėjęs
vargo, jis tarė aviai: Aš myliu tave labiau nei devyniasdešimt
devynias.
108. Jėzus
tarė: Kuris atsigers iš mano lūpų, bus kaip aš, o aš
taip pat tapsiu juo, ir slapti dalykai atsiskleis jam.
109. Jėzus
tarė: Karalystė yra panaši į žmogų, turėjusį
savo lauke [paslėptą] lobį, apie kurį (jis) nežinojo
ir kurį po mirties paliko savo [sūnui]. Sūnus nieko nežinojo
[apie jį] jis priėmė tą lauką (ir) pardavė jį.
O kuris jį nupirko, atėjo (ir) ardamas [rado] lobį. Jis ėmė skolinti pinigus už palūkanas kam
norėjo.
110. Jėzus tarė: Kuris rado pasaulį ir pralobo,
teatsisako pasaulio!
111. Jėzus
tarė: Dangus, taip pat ir žemė susisuks jūsų
akivaizdoje, ir gyvasis, (kilęs) iš gyvojo, neregės nei mirties,
nei [baimės], nes Jėzus pasakė: Kuris ras pats save, pasaulis nėra
vertas jo.
112. Jėzus tarė: vargas kūnui,
kuris priklauso nuo sielos; vargas sielai, kuri priklauso nuo kūno.
113. Jo
mokiniai tarė jam: Kokią dieną ateis karalystė? (Jėzus tarė): Ji neateis, kai laukiate.
Nepasakys: Štai jinai čia. Arba: štai jinai ten; tačiau Tėvo
karalystė plyti žemėje, o žmonės nemato jos.
114. Simonas Petras tarė jiems: Tepasitraukia Marija nuo mūsų,
nes moterys nėra vertos gyventi. Jėzus tarė: Štai aš
imsiu jai vadovauti, kad padaryčiau ją vyru, kad jinai irgi taptų
gyva dvasia, panašia į jus, vyrus. Nes kiekviena moteris, tapusi
vyru, įžengs dangaus karalystėn
900 gyvenimo prasmių 